Šiąnakt tu sustabdei mano mintis
Aplink mus tik tyla, tik mano virpesys
Tavo rankose, su tavo šiluma
Lyjo rugpjūtin naktis rasa. Vėsuma vėsuma
Girdėjai? kaip mylėjos pievos?
Vienas kaip du. Du kaip vienas.
Aukštyn mane metei ir šypsojais
akimis, kuriose mėnulio kanjonai
O aš virpėjau tavo karštyje
Nerimau, kad rytas neimtų švisti
O aš mylėjau tave naktyje
Ir meldžiaus po kojomis žemės niekad nebejusti
Nebejusti nieko ir likti
Tavam glėby kaip jūroje
ir mylėti niekad nenustygti
ir skristi fėjomis rugpjūtyje
Tą nakt buvau fėja
Buvai tą nakt mano žiedu tu
Mano mintys taip toli išėję
Tik mes čia. Dabar. Karštai. Arti. Kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą